„Achemos“ generalinės direktorės teigimu, Europos Komisija trąšų sektorių spaudžia per daug ir per greitai
„Achema“ prieš kurį laiką pranešė atidėjusi žaliojo vandenilio gamybos projektą ir atsisakiusi jai skirtos 122 mln. eurų europinės paramos. Prieš tai „Achema“ planavo iki 2027 metų rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį.
„Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė teigė, kad, projektą derinant su Europos Komisija (EK), keitėsi esminiai jo techniniai reikalavimai, o atsiradus naujam Europos Sąjungos (ES) reglamentavimui – valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dukart ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.
Ar EK trąšų sektorių spaudžia per daug ir per greitai? Ar žaliojo vandenilio gamybos projektas atidėtas dėl „nerealistiškų“ ir „neįgyvendinamų“ reglamentų? Apie tai „Achemos“ vadovę pakalbino žinomo ES ir Briuselio leidinio „Euractiv“ atstovė Siofra Gilmore.
Kokie yra jūsų, kaip palyginti neseniai „Achemai“ vadovaujančios generalinės direktorės, pagrindiniai prioritetai ir kokia yra įmonės misija ateinantiems metams?
„Achemai“ vadovauju dar tik šešis mėnesius, tačiau žemės ūkio pramonėje dirbu jau ketverius metus. Anksčiau dirbau „Achemos grupės“ bendrovėje „Agrochema“, kuri tiesiogiai bendradarbiauja su ūkininkais ir mūsų galutiniais vartotojais, todėl puikiai išmanau jų poreikius ir prioritetus.
„Achemos“ vizija – būti kuo arčiau savo galutinių vartotojų, teikti didžiausią pridėtinę vertę, trumpinti logistikos grandinę, remti tvarų žemės ūkį.
Jūsų sektorius yra įsipareigojęs iki 2050 m. užtikrinti klimatui neutralaus poveikio amoniako, laikomo pagrindine azoto trąšų sudedamąja dalimi, gamybą. Ko reikia, kad jūsų pramonėje būtų pasiektas šis ir kiti platesni dekarbonizacijos tikslai?
Žaliojo vandenilio projekto ėmėmės prieš ketverius metus, dar iki įsigaliojant ES reglamentams. Planavome jį įgyvendinti bendradarbiaudami su pasaulinio lygio ekspertais ir kvalifikuotais specialistais, tačiau šiais metais projektą teko atidėti dėl itin griežto EK reglamentavimo.
Pagal dabartinį reglamentą, tokio projekto negalime techniškai įgyvendinti. Tikimės, kad šis reglamentas bus pakoreguotas.
Ar galite plačiau paaiškinti, kodėl reglamentavimas yra per griežtas ir kodėl techniškai neįmanoma jo laikytis?
Projekto derinimo eigoje EK priėmė papildomą nurodymą, kuriuo nuo 2030 metų mėnesinė žaliosios elektros energijos apskaita pakeista į valandinę. Tai reiškia, kad numatyti rodikliai turėtų būti pasiekti kiekvieną valandą, o tai pareikalautų dar didesnių investicijų. Toks projektas gali būti sėkmingas tik esant idealioms oro sąlygoms, kas yra ne tik nerealistiška, bet ir pernelyg rizikinga.
Tuo remdamiesi, neseniai atsisakėte EK 122 mln. eurų siekiančios paramos, skirtos dekarbonizuoti trąšų gamybą. Ar galite paaiškinti tokio savo sprendimo motyvus?
Taip nusprendėme todėl, kad negalime rizikuoti, nes jei nepasieksime Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatytų tikslų, turėsime grąžinti mums suteiktą paramą, o iškelti tikslai nebus įgyvendinti.
Ar turite kitų alternatyvų, jei šių tikslų nepavyktų pasiekti?
Taip, yra įvairių alternatyvų, pavyzdžiui, amoniako importas arba CO2 saugojimas. CO2 surinkimas ir saugojimas (CSS) turėtų tapti pagrindine dekarbonizacijos strategija, ypač trąšų sektoriuje, kuris jau dabar kaupia didelę savo CO2 dalį, tačiau neturi nei reikiamų saugojimo pajėgumų, nei infrastruktūros CO2 gabenti.
Kokie yra jūsų pagrindiniai reikalavimai arba pasiūlymai, kaip būtų galima pagerinti dekarbonizacijos procesą, ir kokia politikos formuotojų pagalba arba reglamentavimo sistema palengvintų anglies dioksido surinkimą?
Pirmas dalykas, kurį turime padaryti, tai pakoreguoti reglamentus. Mes einame tinkama kryptimi, tačiau galbūt šiek tiek per greitai. Rinkoje turi būti išlaikoma tam tikra pusiausvyra tarp reikalavimų ir ekonomikos. Be to, tai turi būti daroma palaipsniui.
Esame nusiteikę ir apsisprendę pereiti prie žaliosios ekonomikos ir dirbti ta linkme. Techniškai taip pat esame daugiau ar mažiau pasiruošę. Turime būti pasiruošę ir reglamentavimo atžvilgiu, nes ekologiškų produktų gamyba turės įtakos visam mitybos tinklui, ekonomikai.
Kaip tai atrodys ir kokią įtaką tai turės galutiniam produktui? Jei šiame etape, pagal dabartinį reglamentavimą, nedidelis duonos gabalėlis kainuotų 30 eurų, nemanau, kad žmonės sutiktų tokią kainą mokėti. Taigi mums reikia paramos ne tik kapitalo sąnaudoms, bet ir veiklos sąnaudoms – ši parama nulems, kaip mes tai įgyvendinsime, kaip bus galima motyvuoti galutinius vartotojus pirkti šią produkciją ir t.t.
Ar pramonės tikslai yra suderinami su žaliuoju kursu? Ar jie gali būti įgyvendinami kartu?
Manau, kad taip, ir akivaizdu, kad juos reikia įgyvendinti kartu. Tačiau pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį į tai, kas šiuo metu vyksta ES rinkoje. Matome, kokiais kiekiais produktai importuojami iš Rusijos, JAV ir kitų šalių, kurios neturi tokio pobūdžio reglamentų ir neleidžia Europos gamintojams konkurencingai dirbti. Jei turėsime konkuruoti su iš tų šalių atvežama pigia produkcija, negalėsime pasiekti savo tikslų.
Kas šiuo metu vyksta Europos rinkoje?
Įvedus sankcijas, pirkti dujas iš Rusijos kai kuriose šalyse uždrausta. Vienos šalys vis dar perka rusiškas dujas, kitos – ne. Rusijos rinkoje dujos yra labai pigios. Visi Europos Sąjungos gamintojai dujas perka už TTF kainą, kuri yra aukštesnė, nei JAV, Rusijoje ir kitose šalyse.
Dujos sudaro didžiausią mūsų sąnaudų dalį. Europos gamintojai gali fokusuotis į veiksmingą procesų optimizavimą, sąnaudų taupymą, bet jei jie gamybai turės pirkti brangiausias dujas, kurių išlaidų suma sudarys 70 proc. visų jų sąnaudų, jokios gamintojų dedamos pastangos nebus veiksmingos.
Rusija yra tokia lanksti todėl, kad gali greitai prisitaikyti prie situacijos, dujas suskystindama, paversdama trąšomis ir visa tai parduodama ES. Tai yra labai didelė problema Europos gamintojams.
Ko tikitės iš ES, kad ši problema būtų sprendžiama?
Nuo 2026 m. bus įvedamas pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas (angl. CBAM), pagal kurį bus taikomas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš tam tikrų trečiųjų šalių. Tačiau tai įvyks daugiau nei po metų, ir to gali nepakakti. Turime imtis veiksmų jau dabar, nes vėliau gali būti per vėlu.
https://www.euractiv.com/section/agriculture-food/interview/commission-pushing-fertiliser-sector-too-hard-too-fast-says-achema-ceo/
