„Achema“ nebepasinaudos žaliojo vandenilio gamybos projektui skirta valstybine parama
Įvertinusi technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas, bendrovė „Achema“ atideda projekto „Elektrolizės integravimas į amoniako gamybą“ įgyvendinimą, pagal kurį buvo numačiusi iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį. Taigi bendrovė nebepasinaudos šiam projektui skirta 122 mln. eurų dydžio Europos Komisijos (EK) patvirtinta valstybine parama.
Pasak bendrovės generalinės direktorės Audronės Kuskytės, projekto derinimo su EK eigoje keitėsi esminiai projekto techniniai reikalavimai. Atsiradus naujam ES reglamentavimui, t.y. valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dvigubai ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.
„2030 m. įsigaliosiantis valandinės žaliosios elektros energijos apskaitos reikalavimas žaliojo vandenilio gamyboje jo panaudojimą didelėse chemijos pramonės gamyklose padaro techniškai sudėtingu, o kai kuriais atvejais neįmanomu“, – sakė A. Kuskytė.
Dėl reikšmingai padidėjusių investicinių išlaidų ir tuo susijusios ekonominės rizikos, pastaruoju metu visoje Europoje vienas po kito stabdomi ar atšaukiami su žaliojo vandenilio gamyba susiję projektai, nors jiems buvo numatytos milijoninės ES subsidijos.
„Įvertinus nepakankamą žaliojo vandenilio technologijų išsivystymo lygį, aukštą produkto kainą bei sudėtingą jo pritaikomumą chemijos pramonėje, šiandien vis daugiau chemijos pramonės atstovų kalba apie mėlynąjį vandenilį ir CO2 laidojimą kaip realiausią alternatyvą siekti dekarbonizacijos tikslų“, – akcentavo „Achemos“ vadovė.
