1. Amoniako gamyba
Pagrindinė žaliava amoniako gamyboje yra gamtinės dujos. Amoniako gamyba vyksta pagal tokią schemą: gamtinių dujų kompresoriuje suspaustos dujos iki 4,0 MPa išvalomos nuo sieros junginių ir paduodamos į garo katalitinę konversiją (pirminį riformingą), po to į garo – oro katalitinę konversiją (antrinį riformingą). Po garo – oro konversijos konvertuotos dujos praeina dviejų laipsnių anglies monoksido konversiją, valomos nuo anglies dioksido monoetanolamino tirpalu. Galutinai konvertuotos dujos išvalomos nuo anglies monoksido ir dioksido katalitiniu būdu, hidratuojant juos iki metano. Po galutinio išvalymo konvertuotų dujų (azoto ir vandenilio) mišinys suspaudžiamas išcentriniu kompresoriumi nuo 4,0 iki 24,0 MPa ir paduodamas į sintezės koloną, kurioje patalpintas katalizatorius, skatinantis amoniako susidarymą iš azoto ir vandenilio. Amoniako gamybos agregatas turi galingą 10,0 MPa slėgio garo sistemą. Toks garas naudojamas pagrindinio kompresoriaus sukimui, jo gamybai reikalingas bedruskis vanduo ruošiamas cheminio vandens paruošimo skyriuje, kuriame sumontuoti vandens skaidrintuvai, katijonitiniai ir anijonitiniai filtrai.
Pagamintas amoniakas sunaudojamas amonio salietros, KAS, KAN, azoto rūgšties ir karbamido gamybai.

2. Nekoncentruotos azoto rūgšties gamyba
Azoto rūgštis gamybos metodo esmę sudaro dujinio amoniako katalitinis oksidinimas oro deguonimi Pt katalizatoriaus paviršiuje iki azoto monoksido, kuris tolimesniame procese, prisijungęs deguonį virsta azoto dioksidu, kur atšaldžius ir absorbuojant chemiškai valytu vandeniu pasigamina ne mažesnės kaip 58% azoto rūgštis. Azoto rūgštis nukreipiama į talpyklas, iš kurių tiekiama KAS, KAN, amonio salietros gamybai , dalis parduodama.

3. Amonio salietros gamyba
Amonio salietra yra gaminama neutralizuojant 58-60 % azoto rūgštį dujiniu amoniaku, pridedant magnio nitrato priedo produkto fizikinėms savybėms pagerinti. Neutralizacijos procese gautas ne mažesnės kaip 88% koncentracijos amonio salietros tirpalas yra išgarinamas iki ne mažesnės kaip 99,7 % koncentracijos ir granuliuojamas granuliacijos bokšte. Atšaldytas iki ne didesnės 50°C temperatūros produktas, priklausomai nuo pirkėjo pageidavimų, supilamas į polietileno, polipropileno maišus, didmaišius.

4. Karbamido gamyba
Karbamidas yra gaminamas iš skysto amoniako ir anglies dioksido. Išvalytos nuo degių dujų anglies dioksido dujos ir skystas amoniakas atskirai suspaudžiami iki 20,0 MPa ir paduodami į sintezės koloną. Pasigaminęs sintezės kolonoje, karbamido tirpalas destiliuojamas dviejų laipsnių distiliatoriuose, po to koncentruojamas dviejų laipsnių vakuuminiuose aparatuose iki 99,7 % ir granuliuojamas, panaudojant statinius granuliatorius, granuliacijos bokšte. Atšaldytas iki ne didesnės 50°C temperatūros karbamidas, priklausomai nuo pirkėjo pageidavimų, supilamas į polietileno, polipropileno maišus, didmaišius.

5. Formalino gamyba
Formalinas gaminamas iš oro-vandens-metanolio garų mišinio kontaktiniame aparate, kuriame patalpintas metalo-oksidinis katalizatorius, esant 300-320°C temperatūrai kontaktinėje zonoje, susidaro formaldehidas, jį atšaldant ir absorbuojant vandeniu absorbcinėje kolonoje susidaro 37-55 % formalinas, kuris tiekiamas į standartizatorius ar į talpyklas. Formalinas iš standartizatorių tiekiamas karbamido formaldehidinės dervos kondensato gamybai ar tolesniam saugojimui.

6. Karbamido formaldehidinių dervų gamyba
Karbamido formaldehidinės dervos (KFD) ir karbamido melamino formaldehidinės (MKFD) gaminamos iš formalino, melamino ir karbamido 2 stadijom: 1) karbamido formaldehidinės dervos arba melamino karbamido formaldehidinės dervos kondensato gamyba; 2) KFD arba MKFD kondensato koncentravimas vakuumu.
Gaminant karbamido formaldehidinę dervą, karbamido ir formaldehido polikondensacijos reakcija vyksta periodinio veikimo reaktoriuje, esant 85-90°C temperatūrai ir pH 7,0-8,5 terpėje. Po polikondensacijos tirpalas koncentruojamas vakuuminiame garintuve iki pasiekiama atitinkama klampa priklausomai nuo KFD markės. Atšaldoma ir tiekiama į standartizatorius, analizuojama ir tiekiama į talpyklas.
KFD ir MKFD pilamas į specializuotas gabenimo priemones – geležinkelio cisternas ar auto cisternas, arba į plienines statines.

7. Metanolis
Metanolis nėra gaminamas, tik sandėliuojamas. Metanolis naudojamas formaldehido ir kitų organinės sintezės produktų, antifrizų ir skysto kuro oktaninio skaičiaus padidinimo priedų gamybai.

1. Projektuojant objektus atsižvelgiama į numatomos gamybos pavojingumą, vietovės reljefą, vyraujančių vėjų kryptį, požeminių ir antžeminių komunikacijų išdėstymą, esančias gamybas, atitikimą standartams, statybos normoms, higienos normoms, priešgaisrinėms, darbų saugos taisyklėms.
   Įvykus avarijai viename ceche grandininės avarijos plėtimo į kitus padalinius nebus. Esant poreikiui, šalia esantys cechai bus stabdomi avarine ar normalia tvarka be žalos padarymo aplinkai, žmogui.
2. Bendrovėje yra parengtas VAP, kuriame išnagrinėti esančių cheminių medžiagų, kurioms išsiliejus, gali būti sukelta avarija, scenarijai. Didžiausią pavojų gali kelti:
3. Pilna šalto amoniako saugyklos dehermetizacija teroristinio akto, stichinės nelaimės ar kitu ekstremaliu atveju. Į aplinką išsilieja 15 000 t amoniako.
   Šie skaičiavimai yra labiau teoriniai, nes išsiliejus dideliam amoniako kiekiui, slinkdamas debesis pateks į įvairias meteorologines sąlygas, keisis ir vėjo greitis ir jo kryptis.
   Tačiau akivaizdu, kad susprogdinus ar kitaip sugriovus talpyklą, reikia imtis neatidėliotinų priemonių ir evakuoti gyventojus iš artimiausių gyvenviečių, tame tarpe iš Jonavos miesto, rajono bei galbūt ir iš aplinkinių rajonų, esančių užteršto debesies slinkimo kelyje.
   Tokia katastrofa praktiškai neįtikėtina, nes suprojektuota saugykla šiai dienai yra moderniausia ir atitinka saugos reikalavimus. Tai daugiau karo atvejis.
4. K-503 A trūko azoto rūgšties talpyklų (poz.401/ 1-4) korpusas iš talpyklų išsiliejo 4339 t (58 %) azoto rūgšties.
   Esant tokio mąsto avarijai galimas azoto rūgšties patekimas į pramoninę lietaus kanalizaciją, o tuo pačiu į „AB Achema” buferinius tvenkinius. Azoto rūgšties garų ir azoto oksidų debesis pasklistų įmonės teritorijoje, pavėjinėje pusėje bei už įmonės teritorijos ribų.
   Tokio mąsto galimos avarijos scenarijus tikėtinas tik diversijos atveju, susprogdinus iškart visas 4 azoto rūgšties talpyklas vienu metu. Tai teoriniai prognozavimai.

1. Įmonėje įdiegtos prevencijos, kontrolės, avarijų išvengimo pasekmių švelninimo priemonės atitinka normatyvinius reikalavimus.
2. Darbuotojai, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, mokymą ir atestavimą saugos ir sveikatos klausimais yra pakankamai pasirengę vykdyti darbus, numatytus padalinių avarijų likvidavimo planuose, įvykus incidentui.
3. Įmonėje nustatyta įrengimų avarinio stabdymo tvarka bei eiliškumas, informacijos pateikimas galimų incidentų atvejais. Sudaryta pranešimų ir ryšio schema, numatytos informacijos pateikimo priemonės dirbantiesiems, šalia objekto gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms.
4. Įmonės darbuotojai pilnai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, darbo vietose įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės.
5. Pavojingų įrenginių, technologinio proceso, įrenginių saugaus naudojimo priežiūra ir kontrolė vykdoma periodiškai, vadovaujantis norminių aktų reikalavimais. Taip užtikrinama saugi įrenginių eksploatacija.
6. Įmonės procedūrose aprašytos esamos prevencinės bei pasekmių švelninimo priemonės, kad būtų išvengta arba sumažinta iki minimumo aplinkos oro, grunto bei vandenų teršimas.

Plano paskirtis – padidinti pavojingo objekto parengtį ir pagerinti jo reagavimą į avarines situacijas, kiek įmanoma, sumažinti riziką bei kuo veiksmingiau panaudoti pajėgas ir materialinius išteklius šio objekto personalo ir greta gyvenančių gyventojų saugumui užtikrinti.

Plano tikslas – organizuoti ir koordinuoti tarnybų, pajėgų veiksmus, vykdant darbuotojų apsaugą, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus avarijų, gaisrų, sprogimų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais.

Vidinis avarijų planas apima:

• informaciją apie pavojingą objektą;
• pavojingos situacijos suaktyvinimą ir atšaukimą;
• avarijos pavojaus skelbimą;
• avarijų likvidavimo veiksmų organizavimą ir koordinavimą;
• informaciją apie pavojingame objekte esančias pavojingąsias medžiagas;
• valdymo organizavimą pavojingame objekte avarijos atveju
• bendrą informaciją apie bendrovėje veikiančius ir tinkamus naudoti vidinius išteklius avarijai likviduoti, technines perspėjimo sistemos priemones;
• aplinkos taršos stebėseną;
• po avarijos aplinkos išvalymo, būklės atstatymo tvarką;
• darbuotojų mokymą, pratybų aprašymą.

Jonavos rajono savivaldybė yra parengusi išorės avarinį planą, kuriame iš rajone gresiančių avarinių situacijų paminėtos ir avarinės situacijos, galimos ir AB „Achema”, kuriame nurodyta gyventojams laikytis avarinių tarnybų nurodymų ir reikalavimų. Su šia informacija galima susipažinti paskambinus telefonu 8-349 54990 į Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės mobilizacijos tarnybą.