Šiandien – Pasaulinė trąšų diena
Spalio 13 d. minime Pasaulinę trąšų dieną. Būtent tą dieną 1908 m. vokiečių chemikai Fritzas Haberis ir Carlas Boschas atrado amoniako sintezę, davusią proveržį šiuolaikinių trąšų pramoniniu mastu kūrimui.
Įdomūs faktai apie trąšas:
- Nuėmus derlių, maistinės medžiagos „iškeliauja“ iš dirvožemio, kuris pats nėra pajėgus atsinaujinti ir papildyti prarastas maisto medžiagų atsargas. Būtent tam ir reikalingos trąšos.
- Trąšos yra gaminamos iš natūralių elementų. Visos maistinės medžiagos, esančios įvairiose trąšose, randamos gamtoje. Pagrindiniai trąšų elementai, tokie kaip azotas ir kalis, perdirbami pramoniniu būdu ir paverčiami mineralinėmis trąšomis. Azotas sudaro 78 procentus oro, kuriuo kvėpuojame, tačiau augalai jo negali gauti tiesiai iš oro – tik per šaknis iš dirvos. Kalis gaunamas iš senų jūros ir ežerų vagų, susidariusių prieš milijonus metų, tačiau jo atsargos yra 1-2 km gylyje ir augalų šaknys jo nepasiekia.
- Trąšos nekeičia augalų DNR, jų nelieka augale ar trąšų pagalba užaugintame vaisiuje, daržovėje. Trąšos neužteršia dirvožemio ir neeikvoja dirvoje esančių organinių medžiagų. Trąšos tiesiog pagerina pasėlių augimą ir jų kokybę.
- Trąšos nesukelia jokių negalavimų. Valgant tręštus augalus, vaisius, daržoves nekyla absoliučiai jokia rizika. Netgi priešingai, trąšose esančios maistinės medžiagos, reikalingos pasėlių augimui, yra tos pačios maistinės medžiagos, reikalingos žmogaus vystymuisi.
- Naudojant optimalią trąšų normą, 1 kg azoto daugumos javų pasėliuose padeda papildomai užauginti apie 22 kg grūdų.
- 1960 metais vienas hektaras žemės maitino du žmones. 2025 m. vienas hektaras žemės turės išmaitinti penkis žmones. Be trąšų pagalbos to padaryti neįmanoma.