Pasitelkusi mokslą, „Achema“ ieško būdų, kaip mažinti CO2 pėdsaką

Bendrovė „Achema“, pasitelkusi savo ilgamečius partnerius – Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus, rado būdą, kaip panaudoti gamybos procesų metu į aplinką išskiriamą perteklinį anglies dioksidą (CO2), pasitelkiant jį naujų gaminių kūrimui ir jau esamų tobulinimui.

„Nuolat ieškome būdų, kaip inovatyvių sprendimų pagalba mažinti CO2 dujų pėdsaką ir užtikrinti kuo tvaresnį gamybos procesą. Pasitelkę KTU mokslininkus, kurie atliko išsamų tyrimą apie CO2 panaudojimą kuriant aplinkai draugiškas ir ekonomiškai patrauklias statybų pramonei skirtas medžiagas, gavome teigiamus rezultatus – anglies dioksidas gali būti sėkmingai naudojamas betono gaminių kietinimo procese bei naujų statybinių užpildų ar izoliacinių medžiagų gamyboje“, - sakė „Achemos“ Naujovių ir pažangos centro vadovas Andrius Šostakas.

Šiuo metu cemento gamyboje naudojamos žaliavos yra kietinamos vandens garais, o juos pakeitus anglies dioksidu būtų galima gauti tvirtus ir ilgaamžius betono gaminius bei sumažinti CO2 pėdsaką. Tyrimų metu nustatyta, kad gaminant 1 vieną kubinį metrą betono blokelių, galima panaudoti („surišti“) iki 100 kg CO2 dujų.

Kita KTU mokslininkų tyrimų kryptis nagrinėjo kietą kurą deginančių kogeneracinių jėgainių pelenų ir CO2 panaudojimo statybiniams užpildams gaminti galimybes. Tokie užpildai galėtų būti naudojami ne tik statybų srityje, pavyzdžiui, termoizoliacinių betono blokelių gamyboje, bet ir augalininkystės sektoriuje dirvožemio drėgmės režimui palaikyti.

„Pasaulyje kogeneracinėse ir šiluminėse elektrinėse sudeginama vis daugiau biomasės ir komunalinių atliekų, o šio proceso metu susidaro didelis kiekis pelenų, kurių pagrindinis utilizavimo būdas – sąvartynas. Taigi, pasitelkus CO2, šie pelenai galėtų būti panaudojami kaip antrinė žaliava naujiems produktams kurti ir nebūtų kaupiama kaip atlieka“, - CO2 panaudojimo technologijos būdų privalumus vardijo A. Šostakas.

„Achemos“ ir KTU atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad, priklausomai nuo sudėties, panaudojant kogeneracinių jėgainių ar kitus pelenus, galima „surišti“ iki 139 kg CO2 karbonizuojant 1 kubinį metrą dirbtinių užpildų.

​​​​​​​„Kadangi mokame „sugaudyti“ CO2 ir sandėliuoti jį tiek dujine, tiek skysta forma, ieškojome technologijos, kaip jį „įdarbinti“. Džiugu, kad šio tyrimo pagalba mums pavyko tokią technologiją surasti. Kitas mūsų žingsnis – nuo laboratorinių bandymų pereiti prie pilotinių bandymų, kurių pagalba įsitikinsime atliktų laboratorinių tyrimų pritaikomumu praktikoje“, - sakė A. Šostakas.