Įmonė „Achema“ – viena iš daugiausiai mokesčių į šalies biudžetą sumokančių įmonių

Lietuvos pramonės sunkiasvoriai šiemet gan įspūdingai padidino sumokamų mokesčių sumas. Per 2021 m. I–III ketvirtį dvidešimt didžiausių pramonės įmonių (be maisto ir gėrimų pramonės) į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė 547,1 mln. eurų mokesčių.

Praėjusių metų tuo pačiu periodu TOP 20 bendrovių buvo sumokėjusios 370,3 mln. eurų mokesčių.

15-a iš 20-ies daugiausia mokesčių per devynis mėnesius sumokėjusių pramonės įmonių, neskaičiuojant maisto ir gėrimų gamybos bendrovių, šiemet I–III ketvirtį pervedė valstybei didesnes sumas nei tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Daugiausia mokesčių šiemet per devynis mėnesius į valstybės sąskaitas pervedė AB „Orlen Lietuva“ – 286,6 mln. eurų, antroje vietoje – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 107,1 mln. eurų, trečioje – AB „Achema“ – 28,3 mln. eurų.

Pagal mokesčių sumos augimą įmonė „Achema“ užima antrą vietą. Įmonė per devynis mėnesius valstybei pervedė 199% daugiau mokesčių nei pernai.

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas skaičiuoja, kad bendrovė per 2021 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, sumokėjo beveik 2 kartus, arba beveik 19 mln. eurų, daugiau mokesčių.

„Padidėjus kainoms ir daugiau pardavimų atlikus Lietuvoje, beveik 14 mln. eurų padidėjo sumokėta PVM suma. Taip pat šiais metais sumokėta 3,6 mln. eurų pelno mokesčio už 2020 m., didėjo ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio bei kitų mokesčių suma“, – nurodo jis.

Kas kilstelėjo kreives?

Titas Budreika, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas-analitikas, komentuoja, kad pagrindinė priežastis, kodėl beveik visos pramonės įmonės per pirmus tris šių metų ketvirčius sumokėjo daugiau mokesčių, įskaitant ir netiesioginius mokesčius, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2020 m., yra maža lyginamoji bazė.

„Praeitais metais dalis pramonės įmonių dėl smukusių apyvartų net naudojosi VMI siūloma mokesčių atidėjimų priemone, todėl sumokėtų mokesčių sumos buvo mažesnės nei įprastai“, – aiškina jis.

Be to, per pirmus tris ketvirčius Lietuvos pramonė pagamino 26% daugiau produkcijos, palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, todėl reikėtų tikėtis bent atitinkamo sumokėtų mokesčių išaugimo.

Visgi dalis didžiausių Lietuvos pramonės įmonių sugebėjo išnaudoti pandemijos suteiktą šansą trumpinti tiekimo grandines, todėl išaugino savo pardavimus dar daugiau.