2022

15 Kov. Kodėl bendrovėje „Achema“ kolektyvinės sutarties pasirašymas yra neįgyvendinamas?


Kodėl bendrovėje „Achema“ kolektyvinės sutarties pasirašymas yra neįgyvendinamas?

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl bendrovėje „Achema“ vykstančio darbuotojų streiko, jos generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas dienraščiui „Verslo žinios“ išsakė savo poziciją dėl profesinės sąjungos reikalavimų.

Ramūno Miliausko, AB „Achema“ generalinio direktoriaus, teigimu, darbuotojų profesinė sąjunga spaudžia pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurioje keliami neįmanomi įgyvendinti ekonominiai reikalavimai.

„2022 m. darbo užmokesčio fondą bendrovė padidino 5 mln. Eur, tai yra tokio dydžio suma, kurią įmonė kasmet skiria investicijoms į įrenginių atnaujinimą. Profesinės sąjungos reikalauja, kad darbo užmokesčio fondas būtų padidintas dar bent tiek pat“, – teigia vadovas.

Pasak jo, gamykla jau beveik pusę metų dirba daliniu pajėgumu, veikiant vienam iš dviejų amoniako gamybos cechų. Gamtinių dujų bei trąšų kaina pasaulyje vis dar išlieka nestabili ir prognozuoti, kaip bus dirbama netolimoje ateityje, – sudėtinga. Tikimasi, kad gamykla savo gamybinius pajėgumus atstatys šių metų antrojo ketvirčio pradžioje, balandį.

„Dėl atlyginimų kėlimo kiekvienais metais mes įsipareigoti negalime, nes negalima įvertinti savo finansinės situacijos. Mes nežinome, kokia bus infliacija, mokesčiai, geopolitinė situacija“, – kartoja R. Miliauskas.

Pavyzdžiui, dešimtmetį vidutinė gamtinių dujų kaina buvo 150 Eur už 1.000 kub. m, o paskutinį 2021 m. ketvirtį dujų kaina pakilo iki 1.000 Eur už 1.000 kub. m, arba 6 kartus.

„Taip pat kilo ir trąšų kainos, tačiau jos neatsvėrė gamtinių dujų kainų kilimo“, – pabrėžia vadovas.

Didės bendrovės kaštai ir dėl Baltarusijos uždaryto tranzito. Ukraina  „Achemai“ yra strategiškai svarbi azotinių trąšų pardavimo rinka. R. Miliauskas skaičiuoja, kad per pastaruosius 5 metus į Ukrainą kasmet eksportuojama nuo 50.000 iki 141.000 t azotinių trąšų, o pajamos sudaro nuo 8 iki 29 mln. Eur. Beveik visos trąšos buvo pristatomos geležinkeliais į šiaurinę Ukrainos dalį, o optimalus maršrutas buvo per Baltarusiją.

„Vežant geležinkeliu į Ukrainą tranzitu per Latviją ir Rusiją, pervežimo kaštai yra nuo 22 iki 35 Eur/t didesni nei vežant per Baltarusiją. Taigi, įvertinus mūsų vidutiniškai per metus parduodamus kiekius, papildomi geležinkelių kaštai sudaro nuo 1,1 mln. Eur iki 4,9 mln. Eur per metus“, – nurodo „Achemos“ generalinis direktorius.

Be to, jis priduria, kad atlyginimai bendrovėje auga. Nuo sausio 1 d. sujungtos pastovioji ir kintama atlyginimų dalys, bendrovės gamybinių ir aptarnaujančių padalinių darbuotojams atlygis padidintas 3,5%, o gamyklai atstačius gamybinius pajėgumus (planuojama, kad tai įvyks nuo balandžio pradžios), darbo užmokestis papildomai bus padidintas dar 6,5%.

Įmonė negali įsipareigoti

Komentuodamas susiklosčiusią padėtį Vytautas Snieška, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, atkreipia dėmesį, kad nors ir darbuotojai reikalauja suteikti atlyginimo augimo garantijas dvejiems metams, toks veiksmas didintų „Achemos“ bankroto riziką.

„Prisiimti tokius ilgalaikius įsipareigojimus situacijoje, kai dujų ir elektros kainos biržoje staiga gali pašokti net dešimt kartų, o išlaidos dujoms ir elektrai sudaro, pasaulio trąšų gamintojų duomenimis, 80% gamybos kaštų ir kyla problemos su trąšų logistika, vaizdingai tariant, būtų ekonominė savižudybė. Juk gali tekti taupyti kiekvieną centą. Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir kitų šalių azoto trąšų gamintojų veiklos stabdymai ir bankrotai, vykę praėjusiais ir šiais metais, tik patvirtina, kad situacija rinkoje yra labai grėsminga ir sunkiai prognozuojama“, – pabrėžia V. Snieška.


Kitos naujienos