Bendrovė „Achema“ siekdama užtikrinti sklandų darbą ketina stabdyti streikuojančiųjų darbo sutartis

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ jau savaitę tęsiantis neterminuotam streikui bendrovė svarsto galimybę laikinai stabdyti streikuojančių darbuotojų darbo sutartis.

Šiuo metu, praėjus septynioms streiko dienoms, liko streikuoti 49, t.y. 3,8 proc. bendrovės darbuotojų.

Darbo kodeksas nurodo, kad niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Dalyvavimas streike yra savanoriškas, individualus darbuotojo apsisprendimas. Bendrovė nedaro kliūčių priėmusiesiems sprendimą streikuoti, tačiau turi apsaugoti tuos, kurie liko toliau dirbti, ir užtikrinti normalias darbo sąlygas. Todėl likusiųjų streikuoti atžvilgiu bendrovė yra priversta imtis atitinkamų kolektyvinių veiksmų, kurie vadinami lokautu. Lokautas gali būti skelbiamas profesinės sąjungos nariams arba streikuojantiems darbuotojams.

Darbuotojams, kurių atžvilgiu bendrovė paskelbia lokautą, darbo sutarčių vykdymas sustabdomas iki lokauto pabaigos. Tai reiškia, jog darbo užmokestis šiems darbuotojams nemokamas, sustabdomas darbo santykių trukmės skaičiavimas, taip pat ir darbo trukmė kasmetinėms atostogoms gauti, bet išsaugoma teisė į socialinį draudimą. Bendrovė įgyja teisę pagal terminuotas darbo sutartis priimti naujus darbuotojus į lokaute esančių darbuotojų darbo vietas, pasitelkti laikinuosius darbuotojus ar pasiūlyti šias darbo funkcijas kitiems įmonės darbuotojams.

Bendrovė turi pareigą sudaryti sąrašą darbuotojų, kuriems bus taikomas lokautas, bei individualiai įspėti apie lokautą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki lokauto pradžios. Iki lokauto pradžios darbuotojai turi teisę nutraukti streiką ir grįžti į darbo vietą. Paskelbus lokautą, tokie darbuotojai į darbo vietą galės grįžti tik bendrovės sutikimu.

Dalis darbuotojų, kurie informavo apie ketinimą dalyvauti streike ir neatlikti darbo funkcijų, faktiškai grįžo į darbo vietas ir toliau dirba. Dalis jų vis dar nedirba, o dalis atlieka tam tikras funkcijas, tačiau didesnę dalį darbo dienos nedirba. Bendrovei, siekiant tinkamai įgyvendinti darbo kodekso normas ir palaikyti darbo tvarką, reikia aiškiai įvardyti ir atskirti tuos darbuotojus, kurie streikuoja (tęsia streiką) nuo tų, kurie streiką nutraukė.

Kaip minėta, niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Tai yra laisvas apsisprendimas. Visgi darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaita, normalus bendrovės darbo organizavimas reikalauja administracinio aiškumo.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nurodė, esą lokautą darbdavys gali organizuoti tik griežtai Darbo kodekse numatytais atvejais (DK 243 str. 3 d. 1 ir 2 punktai).

Panašu, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Darbo kodeksą skaito selektyviai, tik tuos straipsnius, kurie atitinka jų interesus.

Darbo kodekso 256 str. 3 dalis nurodo, kad „paskelbti lokautą darbdavys gali ne anksčiau kaip praėjus septynioms kalendorinėms dienoms nuo streiko pradžios”. Būtent tokios aplinkybės susiklostė šiandien, t.y. praėjus septynioms dienoms nuo Achemos darbuotojų profesinės sąjungos paskelbto streiko.

Tai yra savarankiškas Darbo kodekse įtvirtintas teisinis pagrindas, kuris užtikrina darbdavio teisę imtis kolektyvinio poveikio priemonių, tikslu greičiau ir efektyviau pabaigti ginčus dėl skirtingų interesų. Tokia pačia samprata dalinasi ir dalis darbo teisės mokslininkų, įskaitant darbo kodekso komentaro rengėjus.

Darbo teisės normų interpretacija pagal profesinę sąjungą iš esmės paneigia darbdavio galimybę ir teisę taikyti kolektyvinio poveikio priemones. Abejotina, ar įstatymų leidėjas turėjo tokį ketinimą.