2021

27 Spa. „Achemoje“ apsilankė aplinkos ministras S. Gentvilas


„Achemoje“ apsilankė aplinkos ministras S. Gentvilas

Vakar aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Jonavoje, kur susitiko su didžiausios Baltijos  šalyse trąšų gamintojos AB „Achema“ vadovais. Susitikimo metu aptarti įmonės pasiekimai aplinkosaugos srityje, jos transformacija siekiant įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus bei pabrėžta, kad įmonė siekia atviro dialogo ir glausto bendradarbiavimo tvarumo bei ES žaliojo kurso kelyje.

Susitikimo metu AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas atkreipė dėmesį, kad nors pramonė nėra didžiausia aplinkos teršėja, tačiau šalyje priimami vis nauji įstatymų pakeitimai, daugiausiai skirti būtent pramonės įmonėms apmokestinti.

„Bet kokie papildomi mokesčiai mažina pramonės investicijas ar nukelia jas į priekį. Verslui yra svarbus valstybės politikos pastovumas – tai didesnių investicijų paieškos, naujų technologijų drąsesnio naudojimo garantas. Kai politika, įstatymai ar reikalavimai keičiasi kasmet, o kartais ir dažniau, verslas sunkiau ryžtasi investuoti į ilgalaikius projektus“, ­– sakė R. Miliauskas.

Šiandien milijonus už ES apyvartinius taršos leidimus (ATL) sumokanti azoto trąšų pramonė jau yra pasiekusi modernizavimo ribas ir nebeturi galimybių mažinti poveikį aplinkai, pasitelkdama pasaulyje egzistuojančias technologijas.

Aplinkos ministro vizito Jonavoje metu R. Miliauskas pabrėžė, kad AB „Achema“ dabar rinkoje perka 35 proc. jai reikalingų ATL, tai sudarys apie 50 mln. Eur per metus. Panaikinus nemokamai suteikiamus ATL, „Achemai“ teks visus reikalingus 2,4–2,7 mln. ATL įsigyti rinkoje. Jų kainoms nuolat kylant, po kelerių metų net pačiu optimistiškiausiu atveju ATL sąnaudos gali siekti 200 mln. Eur per metus.

Nors ATL prekybos sistema yra skirta kovoti su klimato kaita, skatinti įmones žalintis, keisti arba tobulinti savo technologijas, tačiau iš pramonės įmonių už ATL surinktos milžiniškos lėšos į gamyklas praktiškai negrįžta. Lėšos, gautos parduodant ATL, daugiausiai skiriamos daugiabučių ir gyvenamųjų namų modernizavimui, atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimui pastatuose bei kitiems projektams, kas irgi yra svarbu, tačiau didelės įtakos klimato kaitos rodikliams nedaro.

„Pramonės įmonės kasmet vis daugiau lėšų skiria ATL, dėl to jos pristinga lėšų gamybos modernizavimui, mažiau taršių technologijų kūrimui. Daugelis bendrovių laikosi nuomonės, kad kur kas efektyvesnis sprendimas būtų už taršą gaunamas lėšas panaudoti pramonės reikmėms moksliniams tyrimams ir naujų technologijų diegimui.

Siekiant proveržio šioje srityje, būtina dalį už ATL surenkamų lėšų nukreipti į priemones, skirtas technologiniam proveržiui bei žaliųjų permainų įgyvendinimui. Nes šiuo metu, išleisdamos milijonus eurų ATL, įmonės patenka į spąstus. Šiam tikslui kasmet reikia vis daugiau lėšų ir šie mokesčiai tiesiog „suvalgo“ lėšas, kurias verslai galėtų nukreipti į žaliąją transformaciją“, - susitikimo metu pabrėžė R. Miliauskas.

Pasak R. Miliausko, investicijos į aplinkos apsaugą yra tiesiogiai susijusios ir retai kada atskiriamos nuo modernizacijos ar rekonstrukcijos projektų.

Į aplinkos apsaugos projektus nuo 2005 m. AB „Achema“ investavo 112,21 mln. eurų – atlikta amoniakų cechų rekonstrukcija ir modernizacija, netaršaus azoto rūgšties gamybos naujo agregato statyba, įdiegta antrinių katalizatorių sistema, mažinanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus senuose azoto rūgšties agregatuose, pakeista mazutu kūrenama šiluminė termofikacinė katilinė į kogeneracinę dujų jėgainę. Investicijų dėka AB „Achema“ ŠESD sumažino 1,2 mln. tonų arba 32 proc.

AB „Achema“ yra Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ narė ir dalyvauja tarptautinėje rinkoje, todėl visi gamybos procesai, valymo technologijos įmonėje atitinka ES nustatytus normatyvus. Įmonė kasmet rengia ir teikia net 9 aplinkosaugos ataskaitas Lietuvos ir Europos reguliuojančioms institucijoms.


Kitos naujienos