„Achemos“ specialistai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje

Kiekvieną pavasarį tradiciškai vyksta pasaulinė azoto trąšų pramonės konferencija „Nitrogen and Syngas“. Šiemet konferencijoje daug dėmesio buvo skirta skiriama „žaliojo kurso“ temai.  Visos pagrindinės amoniako technologijas kuriančios įmonės pristatė anglies dioksido emisijų mažinimo galimybes.

Nuotoliniu būdu organizuotoje konferencijoje dalyvavę amoniako cecho atstovai Irmantas Mumgaudis ir Povilas Trapenskis, naujovių ir pažangos centro inžinierius Šarūnas Purvinis bei technikos direktorius Juozas Tunaitis dalijasi įspūdžiais.

Nuo šių metų griežtėjant Emisijų Prekybos Direktyvos tvarkai kiekvienais metais bus išduodama vis mažiau nemokamų taršos leidimų. Tad anglies dioksido emisijų mažinimas tampa dideliu azoto trąšų gamintojų rūpesčiu.

„Pagrindinis klausimas yra amoniako technologija. Populiariai klabant šių dienų gamyba iš gamtinių dujų vadinama „pilkuoju“ amoniaku. Jis yra taršus. „Mėlynuoju“ amoniaku vadinamas procesas kuomet gamyboje visas anglies dioksidas yra sugaudomas ir pumpuojamas į žemės gelmes. Deja toks būdas nėra tvarus. Tad visų dėmesys krypsta į „žaliąjį“ amoniaką - kai gamyboje  neišskiriamas anglies dioksidas. Vienintelė šiuo metu žinoma „žaliojo“ amoniako išgavimo galimybė - vandens elektrolizės būdu gauto vandenilio sintezė su iš oro išskirtu azotu“, - pasakojo Juozas Tunaitis, pridūręs, jog tai seniai žinoma, tačiau dėl jai reikalingų didelių elektros, iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekių, labai brangi technologija.

Anot technikos direktoriaus, konferencijos metu visi didžiausi projektuotojai („KBR“, „Haldor Topsoe“, „Linde“ ir kiti) kalbėjo apie „žaliojo“ amoniako technologijų perspektyvas. Kolkas visų pagrindinė mintis – pradėti diegti elektrolizės technologijas emisijų mažinimui, o joms tobulėjant, spręsti kaip galima giliau rekonstruoti ir siekti geresnių rodiklių.

Pirmą kartą konferencijoje dalyvavę amoniako cecho atstovai Irmantas Mumgaudis ir Povilas Trapenskis džiaugėsi atsiradusia galimybe.

„Kad ir kaip būtų keista, bet būtent dėl pandemijos atsirado galimybė sudalyvauti šioje konferencijoje. Pirmą kartą dalyvavau. Manau kiekvienam specialistui naudinga praplėsti akiratį, pasitikrinti savo žinias. Labiausiai įsiminė pristatymai „žaliojo” amoniako tema. Kol kas tai dar nerentabili sritis, bet norint neatsilikti nuo naujovių ir pažangos aplinkosaugos srityje būtina domėtis ir judėti šia kryptimi“, - pasakojo Irmantas Mumgaudis.

Abu amoniako cecho atstovai tikisi, kad ateityje ir daugiau įmonės specialistų sudalyvaus tokio tipo konferencijose.

„Buvo įdomu išgirsti kitų įmonių patirtį nutikusių avarijų, incidentų temomis. Kaip juos tyrė, kokias išvadas gavo. Vertinga patirtis, siekiant išvengti nelaimių įmonėje. Didžiųjų technologijų projektuotojų ir katalizatorių gamintojų įžvalgos apie ateities technologijas taip pat leido praplėsti akiratį“, - kalbėjo Povilas Trapenskis.

Taip pat pirmą kartą minėtoje konferencijoje dalyvavęs naujovių ir pažangos centro inžinierius Šarūnas Purvinis džiaugėsi, jog pagrindiniai amoniako technologijų tiekėjai jau suprato, kad rinkai reikia sprendimų ir aktyviai dirba šioje srityje. Ypatingai kalbant apie „žaliąjį“ amoniaką.

„Ateitis priklausys nuo to kokią paramą bus galima gauti „žaliojo“ amoniako projektams vykdyti. Nes be paramos kol kas jie ekonomiškai negyvybingi. Ilguoju laikotarpiu situacija gali pasikeisti. Susiformavus rinkai, gali būti, kad amoniakas taps ir vienu iš energetinių šaltinių – šalys, kurios turi didelius atsinaujinančios energijos išteklius (Australija, Čilė, Artimųjų rytų šalys) taps energijos eksportuotojomis, o amoniakas taps universaliu energijos pernešimo agentu.“, - teigė Š. Purvinis.

Anot achemiečio, po kurio laiko tam tikros grupės vartotojų gali norėti būtent iš žalio amoniako pagamintų trąšų. Ir sutiks už tai mokėti didesnę kainą.