Metų „Achemos“ darbininko tikslas – įvaldyti droną

„Netikėtas man buvo šis apdovanojimas. Iššokau, kaip Pilypas iš kanapių“, – nusijuokia vasarą 65 metų jubiliejų švęsiantis ryšių cecho technikas Česlovas Vilkas.

Metų „Achemos“ darbininku išrinktas vyras žodžių kišenėje neieško. Daugiau nei 35-erius metus laisvalaikiu jis dirbo renginių vedėju bei video operatoriumi.

„Gal dėl to man nesunku ir darbe surasti bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis. Mėgstu bendrauti su kolegomis, gerai sutariame. Bet kada galiu paprašyti pagalbos – neatsisakys padėti“, – džiaugiasi vyras.

Įmonėje „Achema“ Česlovas dirba jau 42 metus. Tai buvo antroji jo darbovietė. Prieš armiją ir po jos kelerius metus vyras dirbo buvusiame „Jaunystės“ kino teatre.

Laisvalaikis – renginių vedimui

Ryšių cecho technikas puikiai atsimena savo pirmąją dieną „Achemoje“. Dirbti įmonėje jis pradėjo 1979 metų kovo 16 dieną.

„Kaip aš mėgstu sakyti, 2019-ieji buvo auksiniai metai. Būtent tais metais švenčiau ir darbo „Achemoje“, ir 40 metų santuokos jubiliejus. Taip susiklostė, kad beveik tuo pačiu metu ir dirbti pradėjau, ir šeimą sukūriau. Iki šiol nepakeičiau nei darbo, nei žmonos“, – nusijuokia Česlovas.

„Achemoje“ savo karjerą vyras pradėjo tuometinėje sukarintos priešdujinės apsaugos dalyje. Dabar ten yra įrengtas įmonės archyvas. 1985-1993 metais Česlovas dirbo „Transachemoje“ šilumvežio mašinisto padėjėju.

„Bet paskui vėl grįžau į ryšių cechą, nes man netiko pamaininis darbas. Kadangi laisvalaikiu dirbau renginių vedėju, labai reikėjo laisvų savaitgalių. Muzikavau, vedžiau įvairius renginius, paskui susidomėjau filmavimu ir fotografavimu“ , – pasakoja Česlovas.

Jis puikiai prisimena pirmąsias vestuves, kurias vedė 1985 metų sausio 13 dieną Šakiuose. Tąkart grojo akordeonu. Vyrui per daugiau nei tris dešimtmečius yra tekę vesti daugybę švenčių ir renginių, kuriuose dalyvaudavo nuo kelių dešimčių, iki kelių šimtų žmonių.

„Achema“ – svajonių darbdavys

Kalbėdamas apie savo ilgametį darbą „Achemoje“ Česlovas sako, kad per tuos metus labai daug kas pasikeitė, ypač – technologijų srityje.

„Per tą laiką vien telefonų stotys tris kartus pasikeitė. Kai atėjau dirbti, mūsų automatinė telefonų stotis užėmė visą trečią ryšių cecho administracinį aukštą. Dabar dirbame pakankamai nedidelėje patalpoje, kurioje ir telpa visa automatinė telefonų stotis. Anksčiau čia dirbo 41 darbuotojas, dabar skaičiai apsivertė – užtenka ir 14-kos“, – pokyčius lygina ryšių cecho technikas. 

Per tą laiką keitėsi ne tik technika, bet ir jo santykis su kolegomis. Česlovas sako, kad seniau ir pats buvo labiau susikaustęs – gal dėl jaunystės, gal todėl, kad trūko žinių ir patirties.

„Būdavo, įvyksta koks gedimas, reikia eiti pas energetiką ar vyriausiąjį inžinierių – drebu visas. O dabar einu kaip pas kolegas, nėra nei vieno, kuris žiūrėtų iš aukšto. Vieni kitus vardais vadiname, nėra jokių problemų, kurių negalėtume bendrai išspręsti“, – sako vyras.

Gražiais žodžiais jis prisimena ir šviesaus atminimo „Achemos“ vadovą Bronislovą Lubį. Pasak jo, tai buvo ypač aukšto intelekto ir neriboto proto galimybių žmogus, kuris su visais bendraudavo kaip su sau lygiais. Pasak jo, ypatingas dėmesys darbuotojams, rūpinimasis jais išliko ir iki šių dienų.  

„Kažkada su kolege kalbėjomės ir ji labai gerai pasakė, kad „Achema“ yra svajonių darbdavys. Mažai kurios įmonės turi tokį požiūrį į darbuotoją. Turime draudimus, nei vienas nebūna pamirštas nei jubiliejaus, nei kokia kita proga. Išeiti bus tikrai liūdna“, – sako Česlovas.

Svajonė – dronu užfiksuoti saulėlydį

Česlovas sako, kad jam labai patinka ir pats darbas, ir kolektyvas, todėl į darbą eina gerai nusiteikęs. Jo laisvalaikis dabar jau ramesnis – renginių nebeveda, bet filmavimo neapleido.

„Mano namuose viskas tvarkingai surūšiuota video aplankuose: gimtadieniai, vestuvės, kelionės, šventės. Vaikai padovanojo droną, todėl dabar mokausi, kaip jį pilotuoti. Kai atšils orai, važiuosiu į kokią nors pievą praktikuotis“, – apie savo pomėgį kalba Česlovas.

Dar viena jo aistra – lankytis pajūryje. Kai nebuvo karantino, ar žiema, ar vasara, kartu su žmona kas 2-3 savaites traukdavo į Palangą. Todėl dabar, kai negali išvykti iš Jonavos, Česlovas prisipažįsta, kad jam labai trūksta jūros.

„Aš be jos negaliu. Būdamas prie jūros pajuntu gyvenimo pilnatvę. Galiu sėdėti, žiūrėti į ją ir svajoti ištisas valandas. Kiti nesupranta, kaip nenusibosta, bet man tai yra kažkas nuostabaus“, – sako vyras.

Jis labai laukia, kada baigsis judėjimo ribojimai ir vėl galės vykti prie jūros. Iki to laiko gal jau bus įvaldęs ir droną. Česlovo svajonė – užfiksuoti saulėlydį iš padangių.