2015

28 Geg. Jubiliejaus proga – parodų lietus


Jubiliejaus proga – parodų lietus

Istorijos paroda
 
Dailės skyriuje palei sienas išdėstytuose stenduose - pusės amžiaus gamyklos, vėliau susivienijimo, bendrovės praeitis, jos statybos, augimas, pirmųjų inžinierių, cechų vadovų, dabartinių veteranų įspūdingi ir romantikos nestokojantys užmojai, įsipareigojimai, rezultatai. 1962 m. pradėta statyti gamykla jau 1965-aisiais gamino sintetinį amoniaką, 1968-aisiais -metanolį, 1971-aisiais - karbamidą,1972-aisiais - rikiuotėn stojo pirmasis azoto rūgšties agregatas.
 
Stenduose - buvę ir dabartiniai „Achemos" vadovai, bendrovės kasdienybė, kultūros, sporto pasaulis, senojo „Jonavos balso" straipsniai, kuriuose, atmetus tada vyravusią ideologinę pompastiką, randame pirmaisiais dešimtmečiais triūsusius žmones, savo pažįstamus, pastebime dabartinių tradicijų ištakas, gamybos tempų dinamiką. Akį patraukia itin įspūdingi eksponatai - bokštinio krano maketas, telefono komutatorius su dviem tarpmiestinėmis linijomis, ryškiaspalviai laboratorijose išgaunami cheminiai tirpalai, knygos, proginiai leidiniai, suvenyrai. ", - atidarydama ekspoziciją, sakė edukatorė Ramunė Rugienė, primindama, kad žodis „Achema" neatsiejamas nuo žodžių „Jonava" ar „jonavietis".
 
Buvęs įmonės bendrovės generalinis direktorius Jonas Sirvydis prisiminė ne vieną smagų nutikimą iš savo darbo biografijos ir palinkėjo dabartiniams vadovams dar labiau rūpintis esama gamybine situacija, kai dirbama sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis.
 
 
 
 
 
Dailininkų konkursas- paroda
 
 
Parodoje buvo smalsu buvo pažiūrėti, kaip šiuolaikinėje dailėje galima atspindėti, atrodo, „nemeniškas" temas - gamybą, technologijos ir industrijos santykį, poveikį supančiai aplinkai. Niekas čia ir neišvydo nei kaminų su garo kamuoliais, nei kilometrus nusidriekusių vamzdynų ar dirvoje tirpstančių trąšų. Vyravo realizmą seniai pakeitusi abstrakcija, asociatyvūs vaizdai, eksperimentai.
 
 
„Achema" buvo paskelbusi konkursą keturiomis temomis - „Keturios stichijos: ugnis, oras, žemė ir vanduo", „Žalio dobilo improvizacija", „Industrija ant žmogaus rankų" ir „Draugiški gamtai ir žmogui". Į darbą kibo 18 autorių, ne vienas jų lankėsi ir gamykloje, bandė atrasti sąsajas tarp jonaviečių tikrovės ir savo sumanymo. Pagaliau Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys, pasveikinęs achemiečius jubiliejaus proga, paskelbė išrinktuosius darbus, jų autorius ir žinią, kad trijų darbai visam laikui liks „Achemoje". Trečioji vieta - Lidijos Kuklienės paveikslui, kiek idiliškai vaizduojančiam vešintį sodą bei virš jo susiglaudusius rugių pėdus. Antroji vieta - Silvanos Gerviškytės Hacking kūriniui „Dobilai", kuriame sodriais žalsvais potėpiais, rodos, įamžinamas „Achemos" simbolis. Dėl pirmosios vietos, pirmininko nuomone, komisija ilgai špagų nelaužė: ji vienbalsiai atiteko Lietuvos edukologijos universiteto Dailės katedros vedėjai docentei Giedrei Riškutei, atsiliepusiai į ugnies, žemės, oro ir vandens temą. Kūrėjos eksponuojami du darbai užburia savo šviesių spalvų dermėmis ir netiesioginėmis „gamybinėmis" užuominomis.
 
 
Parengta pagal laikraščio „Naujienos" publikacijas
 
 
 
 
 
 
 
 
 


Kitos naujienos