2016

12 Spa. Kaip išmaitinti rytdienos pasaulį?


Kaip išmaitinti rytdienos pasaulį?

Žemės ūkio ir trąšų gamybos sektorius spalio 13-ąją švenčia Pasaulinę trąšų dieną, prie kurios minėjimo šiemet jungiasi ir didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamintoja „Achema“.

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiandien apie 3 milijardai pasaulio gyventojų maisto turi tik trąšų pagalba. Mokslininkai prognozuoja, jog per ateinančius 30 metų (iki 2050-ųjų), žemės gyventojų skaičius nuo 7,5 milijardo išaugs iki 9,7 milijardų, kas sukels naujus iššūkius žemės ūkiui ir pareikalaus našesnio maisto aprūpinimo bei gamybos.  Vieningai sutariama, jog augančiam maisto poreikiui tenkinti bus reikalinga ir daugiau trąšų. Pavyzdžiui, 1 kilogramas gryno azoto trąšų padeda papildomai išauginti maždaug apie 22 kilogramus grūdų.

 AB „Achema“ kasdien pagamina apie 6 tūkstančius tonų azotinių trąšų. Maždaug ketvirtadalis pagaminamos produkcijos lieka Lietuvoje ir keliauja į Latviją bei Estiją, likusi dalis eksportuojama į centrinės ir vakarų Europos  bei Skandinavijos šalis.

„Kiekviena šalis turi savo vartojimo įpročius ir poreikius: Lietuvoje ūkininkai daugiausia naudoja amonio salietros ir skystąsias trąšas, centrinėje Europoje - lėto tirpimo karbamido trąšas, o štai skandinavų dirvožemiui reikalingos trąšos su papildomu sieros kiekiu,“ – apie trąšų vartojimo tendencijas Europoje sako AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. –„Kiekviena šalis siekia užsitikrinti pakankamą  derlių, kuris šiandien didžiąją dalimi, įmanomas tik trąšų dėka.“

Anot azotinių trąšų gamyklos vadovo, trąšos – kaip augalų maistas yra vienas efektyviausių maisto trūkumo sprendimo būdų. Tačiau svarbiausia, jog būtų laikomasi pagrindinių 4 saugaus trąšų naudojimo principų: tinkami produktai, tinkama vieta, tinkamas kiekis ir tinkama logistika (tinkamas tręšimo laikas bene svarbiausias faktorius, ypač naudojant azotą). Tai reiškia, kad ūkininkai, remiantis dirvožemio tyrimais, turi naudoti tinkamų trąšų optimalų kiekį ir taip garantuoti trąšų naudojimo efektyvumą.

 Už didžiausius pasiekimus žemės ūkyje ir trąšų gamyboje – Nobelio premijos

Spalio 13-ąją žemės ūkio sektoriaus ir trąšų gamybos asociacijos visame pasaulyje pasirinko siekiant pažymėti 1908 m. norvegų mokslininkų Haber-Bosch pateikto patento datą. Kone prieš šimtą metų Fritz Haber ir Carl Bosch patentavo amoniako sintezės iš ore esančio azoto, procesą. Būtent šis išradimas, už kurį buvo suteikta Nobelio premija chemijos srityje, paskatino praėjusiojo amžiaus „Žaliąją revoliuciją“, kurios dėka daugelyje besivystančių šalių ženkliai pagerėjo gyventojų aprūpinimas maistu. „Žaliosios revoliucijos” pradininkas, naujų produktyvesnių ir ligoms atsparių javų veislių kūrėjas, JAV žemės ūkio mokslų daktaras, humanitaras Norman Ernest Borlaug 1970 –aiais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Įdomūs faktai:

  • Vieno žmogaus sunaudojamas maisto kiekis nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio išaugo 25 proc.
  • XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje vienas ūkininkas galėjo išmaitinti 19 asmenų, šiandien, modernių technologijų dėka, 8 kartus daugiau - 155 asmenis.
  • XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje viename hektare žemės užauginto derliaus pakakdavo išmaitinti 2 asmenis. Prognozuojama, kad iki 2025 m. viename hektare žemės išauginto derliaus turės pakakti išmaitinti penkis asmenis.
  • Kas minutę netenkame apie 4 hektarai dirbamos žemės, todėl vis mažesnis dirbamos žemės plotai turės išmaitinti vis daugiau žmonių.
  • Prognozuojama, jog iki 2050 m. Žemės gyventojų populiacija išaugs 25 proc.

Europos trąšų gamintojų asociacijai (Fertilizers Europe) priklausantys gamintojai vieningai sutaria, jog, turint ribotus išteklius, užauginti pakankamą maisto kiekį milijardams žmonių galima tik protingai naudojant trąšas ir investuojant į novatoriškų žemės ūkio technologijų kūrimą. Pasauliui tiekiamo maisto tvarumo užtikrinimas ateityje – viena svarbiausių žemės ūkio pramonės sektoriaus misijų.

Spalio 13 d. švenčiama Pasaulinė trąšų diena skirta didinti žinojimą apie trąšas – vieną svarbiausių šių laikų inovacijų, kurios gelbėja milijardus žmonių nuo bado, mažina skurdą ir tvariam pasaulio gyventojų išmaitinimui atveria duris į ateitį.


Kitos naujienos