Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos

Atgal

Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos

AB „Achema“ veikia dvi profesinės sąjungos, jų veiklą vienija ir koordinuoja bendra profsąjungų administracija.

Profsąjungos jungia 44 proc. įmonės darbuotojų. Kiekvieną ketvirtį bendrovės padaliniuose vyksta darbuotojų, profsąjungos atstovų ir vadovybės susirinkimai. Profesinės sąjungos siekia nuolat gerinti darbuotojų sąlygas, kasmet siekiama tobulinti kolektyvinę sutartį darbuotojų naudai. 

Istorija

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos istorija prasidėjo nuo 1991 metų, Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę. 1990 m. lapkričio 21 d. buvo priimtasLietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymas.

Profesinė sąjunga buvo įregistruota pagal atnaujintos teisinės bazės reikalavimus, buvo patvirtinti organizacijos įstatai, atlikta registracijos procedūra. Deja, didžioji AB „Achema" darbuotojų dalis dėl tais metais vyraujančios politinės situacijos nutraukė narystę profesinėje sąjungoje, sumažėjo ir naujai priimamų narių skaičius.

Pagrindinis Achemos darbuotojų profesinės sąjungos tikslas - sudaryti ir pasirašyti su įmonės administracija kolektyvinę sutartį. Šis tikslas buvo sėkmingai pasiektas atnaujinus sovietmečiu sukurtą kolektyvinę sutartį.

1994 metų periodas - vienas iš sunkiausių periodų AB „Achema" istorijoje. Dėl politinių motyvų atsirado žaliavų tiekimo sutrikimų (iš Rusijos), įmonė neteko produkcijos realizavimo rinkų Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje, įmonės veikla apmirė. Šiuo sunkiu metu ryžtingų veiksmų ėmėsi darbuotojų profesinė sąjunga. Buvo surengta profsąjungos narių konferencija, joje konstatuoti trys svarbūs faktai:

  • Įmonė privalo išlikti ir vykdyti veiklą.
  • Lietuvos valstybė, kuriai tuomet priklausė įmonė, nepajėgi aprūpinti žaliavomis ir surasti rinką produkcijai.
  • Įmonė turi galingą, patikimą proto potencialą ir turi būti privatizuota jos pačių darbuotojų.

Profesinei sąjungai aktyviai dalyvaujant ir atstovaujant darbuotojus privatizavimo procese, buvo įgyvendinti šie veiksmai:

  • Įmonė iš valstybinės tapo privačia, su 100 proc. lietuvišku kapitalu ir pagrindinėmis nuostatomis iš kolektyvinės sutarties, kurios buvo įtrauktos į pirkimo-pardavimo sutartį.
  • Buvo atlikta įmonės reorganizacija, ko pasekoje iš buvusių 5000 darbuotojų beliko tik 800, o pagaminamos produkcijos kiekis išliko identiškas sovietmečiui. Deja, profesinėje sąjungoje narių dar gerokai sumažėjo.
  • Atsirado poreikis sukurti europinius santykius tarp įmonės (darbdavio) ir darbuotojų, tai įforminti kolektyvinėje sutartyje. Pamatai tam buvo padėti jau 1991 metais, kuomet profesinė sąjunga pradėjo siųsti mokyti cechinių komitetų pirmininkus (apie 30 asmenų) Europos profesinių sąjungų mokymo centruose. Privatizavus įmonę šių mokymų apimtys padidėjo ir rengiant naują kolektyvinę sutartį, jos rengėjai turėjo pakankamai europinių kolektyvinių sutarčių rengimo ir taikymo patirties. 1994 m. sukurta dar viena profesinė sąjunga - Darbininkų sąjunga, nuspręsta įkurti dviejų profesinių sąjungų Jungtinę atstovybę.

Svarbiausios kolektyvinėje sutartyje realizuojamos strateginės kryptys:

Per 20 metų laikotarpį įmonės darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis privalo pasiekti europinį gyvenimo lygį (kontrolei buvo naudojamas „kontrolinės" šeimos pavyzdys, kuri registravo kiekvieną šeimos biudžeto išlaidų dedamąją; fiksuojama, kad iki europinio gyvenimo lygio įmonės darbuotojams liko 5-7 metai

Vidutinis bendrovės darbuotojų atlyginimas turi būti ne mažesnis, nei 1,5 Lietuvos pramonės vidutinio atlyginimo.

Privalo būti skiriamas ypatingas dėmesys darbuotojų sveikatai, išlaikoma poliklinika, reabilitacijos centras. Privalo būti sukurtas daugiametis darbo sąlygų pagerinimo planas, atsisakyta priemokų už kenksmingas darbo sąlygas sistemos.

Didžioji dalis pelno privalo būti skirta investicijoms į įmonės plėtrą.

Nuo 2001 m. įmonė pradėjo sėkmingai vykdyti veiklą, kasmet buvo sukuriama po šimtą ir daugiau naujų darbo vietų, darbuotojų skaičius išaugo iki 1600. Šiuo metu profesinė sąjunga turi apie 400 narių (remiantis 2007 m. sausio mėn. duomenimis).

Achemos darbuotojų profesinė sąjunga šiuo metu yra Jonavos profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos Chemijos pramonės profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė.

Veikla

AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos struktūrinė valdymo schema

Profesinė sąjunga glaudžiai bendradarbiauja su Šiaurės šalių pramonės profesinių sąjungų federacija ir kitų šalių profesinėmis sąjungomis.

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos veikla:

• Kolektyvinių sutarčių ruošimas ir pasirašymas:

  • reikalavimų kėlimas;
  • derybų organizavimas;
  • streikų organizavimas.

• Kasdieninė veikla:

  • bendravimas su nariais;
  • skundų nagrinėjimas;
  • kolektyvinių sutarčių vykdymo priežiūra;
  • naujų narių priėmimas.

• Švietimas:

  • informacijos skleidimas (naudojant MEDIA priemones);
  • seminarų, diskusijų organizavimas.

• Teisinė veikla:

  • konsultacijos darbo klausimais;
  • atstovavimas teismuose;
  • dalyvavimas darbo santykius reguliuojančių įstatymų kūrime, vykdyme.

• Kita veikla:

  • bedarbystės problemų sprendimas;
  • socialinių garantijų užtikrinimas;
  • dvišalių, trišalių derybų organizavimas;
  • ekonominių, ir kitų klausimų sprendimas.

Naujoje ekonomikoje konkurencinis įmonių pranašumas priklauso nuo darbuotojų įgūdžių, jų sugebėjimo mokytis, būti atvirais ir kūrybiškais. Lietuvos struktūrinės darbo rinkos ir darbo santykių reformos, narystė ES, Europos socialinio modelio plėtra reikalauja nuolatinio profesinių sąjungų lyderių ir narių, darbuotojų atstovų ir aktyvo mokymo. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra sukurtos profesinių sąjungų lyderių, narių ir darbuotojų atstovų mokymo sistemos, nėra sukurtų būtinų žinių modulių, skatinančių socialinę partnerystę. Profesinių sąjungų vadovų patirtis rodo, jog dėl lėšų trūkumo mokymai vyksta epizodiškai, nereguliariai, be parengtos metodikos. Tuo tarpu kiti socialiniai partneriai - valdžios atstovai, darbdaviai, turi daugiau galimybių mokytis. Yra sukurti nuolat veikiantys mokymo centrai, patvirtintos programos. Esant skirtingam pažinimui, skirtingam situacijos ir verslo procesų supratimui, socialinis dialogas tarp profesinių sąjungų lyderių, dirbančiųjų ir administracijos įgauna ne konstruktyvų, bet destruktyvų pobūdį, kyla konfliktų. Dėl to nukenčia ir darbdaviai, ir dirbantieji, verslas, darbo sąlygos, atlyginimai, nerealizuojamas Europos socialinis modelis, nekuriama europietiška socialinio dialogo, darbo santykių, darbuotojų interesų atstovavimo sistema, kas mažina įmonių konkurencingumą Lietuvos ir užsienio šalių atžvilgiu.

Projekto tikslas yra perimti socialinės partnerystė plėtojimo patirtį iš užsienio partnerių, skatinti socialinį dialogą tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų, suderinant abiejų šalių interesus.

Projekto tikslas tiesiogiai atitinka projekto dalyvių poreikius.

Norint pasiekti projekto rezultatus buvo pasirinkti šie priimantys partneriai:

  • Danijos darbuotojų jungtinė federacija (3F);
  • Vokietijos kasybos, chemijos ir energijos pramonės profesinė sąjunga (IG BCE);
  • Airijos paslaugų, pramonės profesinė ir techninė sąjunga (SIPTU);
  • Suomijos chemijos pramonės darbuotojų sąjunga (Kemialiitto).

Siunčiantieji partneriai - tai Achemos darbuotojų profesinė sąjunga, AB "Achema" ir UAB "Agrochema".

Iš viso numatomi 4 vizitai. Kadangi dalyvavimas profesinių sąjungų veikloje nėra tiesioginės AB "Achema" ir UAB "Agrochema" darbuotojų funkcijos, projekto trukmė pasirinkta optimaliai derinant darbdavio ir profesinės sąjungos interesus:

  • Vizitas Danijoje 2009 11 09-15;
  • Vizitas Airijoje 2010 03 15-21;
  • Vizitas Vokietijoje 2010 09 13-19;
  • Vizitas Suomijoje 2011 05 23-29.

Įgyvendinant projektą bus pasiekti tokie rezultatai:

  • sustiprintos AB „Achema" darbuotojų, profesinės sąjungos darbuotojų, narių bei įmonių atstovų profesinės žinios, kurios užtikrins socialinio dialogo vystymą ir informacijos tarp darbdavių ir dirbančiųjų sklaidą bei socialinių konfliktų išvengimą;
  • Parengtos rekomendacijos dėl profesinių sąjungų mokymo sistemos diegimo įmonėse.

 

KAS YRA PROFESINĖ SĄJUNGA?

Profesinės sąjungos yra savarankiškos, savanoriškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises . Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti bei formuoti savo veiklos programą.

Profesinės sąjungos gali steigtis: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais.

Profesinė sąjunga, kaip ir bet kuri kita teisėta organizacija, jos struktūra ir veikla yra reglamentuojama tam tikrų bendrų ir specialių įstatymų. Profesinės sąjungos organizatoriui, aktyviai dirbančiam šioje srityje, būtina žinoti mažiausiai tris esminius profesinių sąjungų steigimą, statusą ir veiklą reguliuojančius teisės aktus:

  • Darbo kodeksas (nustato profesinės sąjungos teises ir pareigas darbo teisiniuose santykiuose).
  • Civilinio kodekso II knyga (bendras įstatymas, taikomas visoms organizacijoms, taip pat ir profesinėms sąjungoms).
  • Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymas (specialus įstatymas, nustatantis specifinį profesinių sąjungų statusą palyginus su kitomis organizacijomis).

Labai svarbus profesinių sąjungų veiklai yra demokratijos ir aktyvaus dalyvavimo principas. Profesinės sąjungos nariai turi suprasti, kad profesinė sąjunga tarnauja jiems ir tik jie sprendžia, kokia yra profesinės sąjungos veiklos kryptis.

KODĖL TAU VERTA BŪTI PROFSĄJUNGOS NARIU?

  • Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.(LR Profesinių sąjungų įstatymo 10 str.).
  • Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti kolektyvų atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvines ir kitokias sutartis (LR Profesinių sąjungų įstatymo 11 str.).
  • Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymu nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose.(LR Profesinių sąjungų įstatymas 15 str.)
  • Įstatymuose, kolektyvinėje ar kitoje sutartyje numatytais atvejais negalima nutraukti darbo sutarties su darbuotoju- profesinės sąjungos nariu, negavus išankstinio profesinės sąjungos, kuriai jis priklauso, organo sutikimo.
  • Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, išskyrus atvejį, kai įmonė, įstaiga , organizacija likviduojama,taip pat perkelti į kitą darbą be išankstinio to profesinės sąjungos organo sutikimo. Šiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas arba keičiant esmines darbo sutarties sąlygas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos organo sutikimas (LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 str.).
  • Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką (LR Profesinių sąjungų įstatymo 23 str.).
  • Naudojantis profesinės sąjungos pagalba galima sulygti su darbdaviu dėl didesnių darbuotojų teisių užtikrinimo, negu tai numatyta įstatymuose bei darbo sutartyse. Kolektyvinę sutartį galima sudaryti tik ten, kur yra profesinė sąjunga.
  • AB "Achema" kolektyvinę sutartį pasirašo Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, kuri kontroliuoja jos vykdymą ir tiesiogiai dalyvauja valdant didesnius nei 50 mln. Lt vertės darbdavio įsipareigojimus.

BŪDAMAS PROFESINĖS SĄJUNGOS NARIU, TU JAUSIESI SAUGIAU IR DRĄSIAU

Jei bus pažeistos Tavo teisės arba nevykdoma kolektyvinė sutartis, Tavo interesams atstovaus ir juos gins profesinė sąjunga.

Esant reikalui visuomet gausi nemokamą teisinę konsultaciją ir būsi ginamas bei atstovaujamas prieš darbdavį teisme.

Profesinė sąjunga suteiks Tau galimybę plėsti savo akiratį. Tu galėsi dalyvauti profesinės sąjungos organizuojamuose mokymuose, kuriuose susipažinsi su Lietuvos Respublikos darbo santykius ir darbo apmokėjimą reguliuojančiais teisės aktais, kolektyvinės sutarties ruošimo ir kontrolės metodika, profesinių sąjungų narių teisėmis ir garantijomis.

Atmink, kad profesinės sąjungos galia priklauso nuo narių gausumo, vieningumo ir jų sąmoningumo.

KOLEKTYVINĖJE SUTARTYJE PROFESINĖ SĄJUNGA SU DARBDAVIU SUSITARIA DĖL:

  • Darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygų.
  • Darbo apmokėjimo organizavimo sąlygų(priemokų, kompensacijų ir kitų išmokėjimų)tvarkos.
  • Darbo ir poilsio laiko, atostogų.
  • Specialybės įsigijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygų.
  • Darbo ir aplinkos sąlygų gerinimo ir saugaus darbo užtikrinimo.
  • Socialinių garantijų, paramos nelaimės atveju.
  • Profesinės sąjungos veiklos garantijų.Sveikatos užtikrinimo „Achema" poliklinikoje ir reabilitacija UAB „Atgaiva Tau".
  • Papildoma medicininė pagalba bet kurioje geriausioje Lietuvos gydymo įstaigoje, įvykus nelaimingam atsitikimui.

KODĖL VERTA STOTI Į PROFSĄJUNGĄ?

Todėl, kad profesinė sąjunga:

  • Tai MANO organizacija, kuri MANE gina ir atstovauja MANO teisėms darbe.
  • Tariasi su darbdaviu dėl geresnių MANO darbo sąlygų, darbo užmokesčio didinimo ir kitų socialinių garantijų.
  • Nemokamai MANE konsultuoja darbo, jo apmokėjimo ir socialiniais klausimais: kvalifikuoti teisininkai ir kiti specialistai gina ir atstovauja, MANE, kuomet pažeidžiamos MANO teisės darbe.
  • Supažindina MANE su darbo teisės įstatymais ir informuoja apie jų pasikeitimus.
  • Moko MANE ir AŠ sužinau daug reikalingos ir MAN naudingos informacijos.
  • Sudaro galimybes MAN susipažinti su kitų šalių profesinių sąjungų patirtimi atstovaujant ir ginant darbuotojus, užmegzti kontaktus.

STOK Į PROFESINĘ SĄJUNGĄ IR KARTU SU VISAIS TU GALĖSI

  • Atstovauti savo ir kitų darbuotojų interesams derybose su darbdaviu dėl geresnių nei numato įstatymai darbo ekonominių ir socialinių teisių ir garantijų.
  • Kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kitų susitarimų.
  • Dalyvauti Lietuvos profesinių sąjungų judėjime, kartu priiminėti sprendimus.
  • Atstovauti savo ir kitų darbuotojų interesams vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos valdymo organuose, darbdavių organizacijos.

KONTAKTAI

Profesinių sąjungų administracijos vadovė Birutė Daškevičienė

Tel.: (349) 56670
Faks.: (349) 56025,
El. paštas: b.daskeviciene@achema.com

Mob. tel.: +370 687 27635

Achemos darbuotojų profesinė sąjunga

Kodas 291391240
Jonalaukio km., Ruklos sen.,
Jonavos raj. LT - 55550

AB SWEDBANK, Kauno regiono sk.,
Jonavos KAP
A/s LT47 7300 0100 0251 4614
Achemos kredito unija,
A/s LT56 5013 1000 1400 0059

Pirmininkas Dainius Šlepetis

Tel.: (349) 56461, el. paštas: d.slepetis@achema.com

Mob. tel.: +370 686 92020

AB "Achema" darbininkų sąjunga

Adresas: Jonalaukio km., Ruklos sen.,
Jonavos raj. LT - 55550
Kodas: 157048898
AB SEB bankas
A/s LT59 7044 0600 0188 3649

Pirmininkė Birutė Daškevičienė

Tel.: (349) 56670
Faks.: (349) 56025,
El. paštas: b.daskeviciene@achema.com

Mob. tel.: +370 687 27635