Projektas „Būk atsakingas - saugok Baltijos jūrą"
AB „Achema" ir UAB „Agrochema", specialiu ženklu žymėdamos gaminamą ir parduodamą produkciją, aktyviai dalyvauja edukaciniame projekte „Būk atsakingas - saugok Baltijos jūrą", skirtame supažindinti Lietuvos ūkininkus su Baltijos jūros aplinkosauginėmis problemomis ir eutrofikacijos reiškiniu.
Mūsų įmonės parduodama produkcija yra pažymėta specialiu ženklu, primenančiu ūkininkams atsakingai naudoti azotines trąšas ir mažinti Baltijos jūros eutrofikaciją. Apie pažangų ūkininkavimą informacijos galite rasti Lietuvos žemės ūkio ministerijos parengtame leidinyje „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai".
Projektas „Būk atsakingas - saugok Baltijos jūrą" yra įgyvendinamas remiant 2010 m. vasario mėn. 10 d. Helsinkyje vykusio Baltijos jūros šalių aukščiausio lygio susitikimo (BALTIC SEA ACTION SUMMIT) individualias įmonių ir piliečių iniciatyvas. Šiuo metu, visose Baltijos jūros baseino šalyse, vykdomos 159 iniciatyvos ir jų skaičius nuolat didėja. Daugiau informacijos.
Eutrofikacija
Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai bet ir Pabaltijo gyventojams.
Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Dėl žmonių ūkinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Dabar jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, o pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje.
Šios medžiagos fosfatų ir nitratų pavidalu skatina fotosintezės procesą, kurio metu susidaro biomasė. Eutrofikacija yra reiškinys, kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizmų pusiausvyra.
Eutrofikacijos metu vandens telkiniuose sumažėja vandens skaidrumas, susidariusi fitoplanktono biomasė yra puikus substratas bakterijų dauginimuisi, o kai kurios dumblių rušys yra netgi toksiškos. Vėliau seka kiti procesai - biomasės puvimas, sieros vandenilio ir kitų teršiančių vandenį medžiagų susidarymas. Dėl to masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.
Apie 80% maistinių medžiagų į Baltijos jūrą suteka upėmis ir tiesiogiai iš supančių teritorijų. Pagrindiniai maistinių medžiagų šaltiniai yra žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji vandenys.
Nors maistinių medžiagų prietaka į Baltijos jūrą paskutiniais metais šiek tiek sumažėjo, eutrofikacijos požymių nesumažėjo.
Baltijos šalių vyriausybės patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų ir įsipareigojo mažinti taršą maistinėmis medžiagomis. Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano pagrindinių tikslų yra pasiekti švarų vandenį. Tačiau tam reikia 42% sumažinti fosforo prietaką į Baltijos jūrą ir 18% - azoto, o kol kas numatytos priemonės yra per silpnos arba jų įgyvendinimas stringa.
Žemės ūkis
Apie 40% į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60% azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos. Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų ir gyvulių mėšlo sudėtį. Jau 1950 m. Vakarų Europoje pradėjo didėti azoto ir fosforo kiekiai sunaudojami žemės ūkyje, o 1980-aisiais šių junginių sunaudojimas pasiekė milžiniškus mastus. Kai mėšlas ar mineralinės trąšos yra kaupiamos, transportuojamos ar naudojamos laukams tręšti, didelė dalis jų lieka aplinkoje.
Azoto junginiai nitratų ir amonio junginių forma labai lengvai tirpsta vandenyje, todėl su požeminiais vandenimis yra nunešamas į upes. Fosfatai nepatenka į gilesnius sluoksnius, todėl yra nuplaunamas nuo laukų paviršiaus su lietaus vandeniu, ypač esant stiprioms liūtims ar tirpstant sniegui. Anksčiau ar vėliau šie junginiai pasiekia Baltijos jūrą. Tad aplinkai draugiškesnis ūkininkavimas yra būtinas norint sumažinti Baltijos jūros eutrofikaciją.
Plačiau apie Baltijos jūros aplinkosaugines problemas ir eutrofikacijos reiškinį rasite „Lietuvos Gamtos Fondo" puslapyje.
